NordEd

konferencija: 2021 m. gegužės 3-6 d.

NordEd yra švietimo iniciatyva, siekianti sustiprinti Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimą švietimo srityje, paskatinant rezultatyvias politikos formuotojų ir platesnės visuomenės diskusijas aktualiomis švietimo temomis, pateikiant geriausią Šiaurės ir Baltijos regiono švietimo patirtį. Pirmoji NordEd konferencija gegužės mėn. skirta aptarti Šiaurės šalių švietimo modelį, mokytojo profesijos, nuotolinio mokymosi ir inovacijų švietimo sektoriuje klausimus.

#NordEd - kurkime geresnį švietimą kartu

Programa

Gegužės 3 d. (Pirmadienis)


Kokybiškas švietimas Šiaurės ir Baltijos šalių regione

13:00 – 13:30  Sveikinimo kalbos:

  • 13:00 – 13:10 Šiaurės ministrų tarybos Generalinės Sekretorės personalo vadovas Jonas Wendel

  • 13:10 – 13:20 Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė

  • 13:20 – 13:30 Suomijos Respublikos Švietimo ministras Jussi Saramo

13:30 – 14:15   Kas yra geras švietimas XXI amžiuje?

  • Ana Perona-Fjeldstad, Europos Wergeland centro vykdančioji direktorė (Norvegija)

Kontekstas: Kaip mes vertiname kokybę ir sėkmę švietime? Kaip švietimas turėtų atrodyti ir atrodys ateityje? Koks yra gero išsilavinimo tikslas? Koks yra mokyklos tikslas? Kas šiais laikais yra laikoma puikia švietimo sistema? Kaip rengiamos nacionalinės švietimo gairės?

14:15 – 15:00  Šiaurės šalių švietimo modelis. Mitai ir tikrovė

  • Casper Rongsted ir Anders Peter Nielsen „TEDx“ pranešėjai ir Šiaurietiško švietimo būdo pritaikymo mokyklose ekspertai

Kontekstas: Ar turime Šiaurės šalių švietimo modelį (-ius)? Šiaurės šalių mokyklos. Į vaiką orientuotas požiūris. Pasitikėjimo skatinimas švietime. Kaip Šiaurės šalims pavyko švietimą įtraukti į nacionalinę darbotvarkę? Retorika ir praktika, kas iš tikrųjų veikia?

15:00 – 15:30  Pertrauka

15:30 – 16.15  Estijos švietimo sėkmės istorija

  • Estijos Specialioji švietimo srities pasiuntinė Birgit Lao  (Estijos Respublikos Švietimo ministerija)
  • Gunda Tire, Estijos koordinatorė EBPO Tarptautinio studentų vertinimo programai (PISA)

Kontekstas: Estijos šuolis  PISA reitinguose, strateginiai žingsniai, kurių buvo imtasi švietimo sistemos tobulinimui, išmoktos arba patikrintos, pritaikytos ir įgyvendintos geriausios praktikos iš Šiaurės šalių; mokytojų rengimo ir kvalifikacijos kėlimo praktikos. 

 16:15 – 17:15 Ko Šiaurės ir Baltijos šalys gali išmokti viena iš kitos bendrojo lavinimo srityje? (Diskusija)

Kontekstas: Ko mūsų regiono šalys gali pasimokyti viena iš kitos švietime? Kur turėtume glaudžiau bendradarbiauti užuot „išradinėję dviračius“? Visiems vienoda pradžia ir vienoda švietimo kokybė, geriausia patirtis užtikrinant kokybišką švietimą regioninėse mokyklose, jaunų pedagogų pritraukimas į mokyklas regionuose, kokios jiems sudaromos sąlygos, kaip „prisikviečia“ ir išlaiko mokykloje kitos šalys (Suomijos, Estijos patirtis). 

Dalyviai:
Artūras Žukauskas, LR Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas
Ramūnas Skaudžius, LR Švietimo, mokslo ir sporto viceministras
Kristupas Sabolius, Filosofas

Ineta Žymančiūtė, menininkė, kūrybiško mokymo(si) ambasadorė, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja
Vilija Targamadzė, Lietuvos edukologė, švietimo specialistė, LR Seimo narė

Gegužės 4 d. (Antradienis)


Mokytojas: atranka ir motyvacija 

13:00 – 13:45  Kaip paskatinti geriausius mokinius tapti mokytojais?

  • Prof. Elaine Munthe, Švietimo žinių centro direktorė, Stavangerio universitetas (Norvegija)

Kontekstas: Kaip ir kodėl  reikia motyvuoti geriausius mokinius rinktis mokytojo profesiją? Ar/kaip tai pasiekiama Šiaurės šalyse? Atrankos procesas. Lyčių balansas tarp mokytojų. Mokytojo profesijos patrauklumas. Mokytojo poveikis kokybiškam švietimui. Mokytojų pritraukimas ir poreikio prognozavimas. Kokiais būdais galima skatinti mokytojų pokyčius? 

13:45 – 14:30 Palankiausios sąlygos mokytojui dirbti. Šiaurės šalių pamokos

  • Kirsti Lonka, edukacinės psichologijos profesorė, Helsinkio universitetas

Kontekstas: Šiaurės šalių mokymo kultūra, kokia yra palanki mokytojui darbo aplinka? Mentorystės programos, parama jauniems mokytojams, pasitikėjimas, didelis savarankiškumas darbe, kompetencijų ugdymas, nuolatinis mokymasis, bendradarbiavimas, bendravimas, smalsumas, kaip motyvuoti ir apdovanoti/įvertinti mokytojus. 

14:30 – 15:00 Pertrauka

15:00 – 15:45  Mokytojo profesija Lietuvoje. Kur mes esame ir kur norėtume būti?

  • Prof. Arūnas Poviliūnas, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto dekanas
  • Prof. Lina Kaminskienė, Vytauto Didžiojo Universiteto Švietimo akademijos kanclerė

Kontekstas: trumpa dabartinės situacijos apžvalga. Akcentas į ateitį – kokio mokytojo reikia Lietuvai?

15:45 – 16:45 Kaip padaryti mokytojo profesiją patrauklesnę? (Diskusija)

Kontekstas: Kokias pamokas galime išmokti iš Šiaurės ir kitų Baltijos šalių? Kas paskatintų jaunąją kartą rinktis mokytojo kelią?

Dalyviai:

Klėja Merčaitytė, Lietuvos Moksleivių Sąjungos viceprezidentė

Snieguolė Bagočienė, Vilniaus „Sietuvos“ progimnazijos mokytoja
Jurgita Choromanskytė, Tauragės regiono plėtros tarybos administracijos direktorė
Zane Oliņa, Latvijos nacionalinio projekto „Skola2030“ projekto vadovė 

Gegužės 5 d. (Trečiadienis)


 Mokytojų rengimas                  

13:00 – 13:45 Mokytojų rengimas

  • Prof. Jari Lavonen, Švietimo skyrius, Helsinkio universitetas

Kontekstas: „Tobulo“ mokytojo sukūrimas, mokytojų rengimas – Suomijos patirtis. Nuolatinis mokytojų mokymas darbo vietoje, siekiant atnaujinti ir tobulinti jų įgūdžius, kad jie atitiktų besikeičiančiančios aplinkos keliamus reikalavimus. Universiteto ir mokyklos bendradarbiavimas, geros partnerystės, kaip pritraukti stiprius mokytojus į mokytojų rengimą, kuravimo programas.

13:45 – 14: 30 Mokytojų rengimas

  • John Benedicto Krejsler, Danijos švietimo mokykla (DPU) Orhuso universitetas

Kontekstas: Kaip mokytojų rengimas prisitaiko prie dabarties iššūkių? Mokytojų kvalifikacijos kėlimas. Skirtingi metodai / modeliai skirti padidinti mokytojų kvalifikacijos kėlimo kokybę ir tinkamumą,  kaip susieti mokytojų kvalifikacijos kėlimą su universitetų mokslinių tyrimų potencialu. 

14:30 – 15:00 Pertrauka

15:00 – 15:45 Lyčių balansas švietimo sistemoje

  • Åsa Fahlén, Švedijos Nacionalinės mokytojų sąjungos pirmininkė

Kontekstas: lyčių balansas mokytojų ir mokyklos vadovybių tarpe. Lyčių balansas rengiant mokytojus. Lyčių balanso poveikis mokymo kokybei ir mokinių rezultatams. Kaip pritraukti daugiau vyrų rinktis mokytojo profesiją?

15:45 – 16:45 Mokytojų rengimas Lietuvoje (Diskusija)

Kontekstas: Akademinio mokymo teorija ir praktika. Kaip sumažinti atotrūkį ir patenkinti vaikų ir visos visuomenės poreikius.

Dalyviai:
Doc. dr. Milda Brėdikytė – VDU Švietimo akademijos dėstytoja, dešimtmetį dirbo Suomijoje švietimos sistemoje
Mindaugas Vidugiris, Sertifikuotas Marshall Goldsmith koučeris, vidinės organizacijų kultūros formavimo, krizių valdymo ir asmeninio tobulėjimo ekspertas, „Masters of Calm“ ir „Whatansu“ organizatorius
Reda Vaivadaitė, Kauno Jurgio Dobkevičiaus progimnazijos mokytoja
Vilma Bačkiutė, LR Prezidento patarėja, Švietimo, mokslo ir kultūros grupė 

Gegužės 6 d. (Ketvirtadienis)


Inovacijos švietimo srityje

13:00 – 13:45 Nuotolinis mokymasis

  • Prof. Jarmo Viteli, akademikas, tyrėjas, Tamperės universiteto profesorius ir „Hypermedia Lab“ direktorius (Suomija)

Kontekstas: Pamokos, išmoktos iš Covid-19 pandemijos iššūkių. Kaip prisitaikymas prie pandemijos pakeitė švietimo modelį. Mokymasis internetu (E mokykla). Kas svarbu vaiko, mokinio požiūriu, žvelgiant iš besimokančiojo perspektyvos.

13:45 – 14.30 Švietimo skaitmenizacija

  • Prof. Sanna Järvelä, Mokymosi ir švietimo technologijų tyrimų skyriaus (LET) vadovė ir LeaF tyrimų infrastruktūros direktorė Oulu universitete (Suomija)

Kontekstas:  Ar skaitmeninimas yra galimybė sukurti efektyvesnę ir skaidresnę švietimo sistemą? Atviri duomenys. IT iššūkiai ir galimybės ugdyti, rasti pusiausvyrą, šiuolaikinių technologijų įtaka vaiko asmenybei ir pažintiniams gebėjimams.

14:30 – 15:00 Pertrauka

15:00 – 15:45 Inovatyvus švietimas: geriausios Šiaurės šalių praktikos

  • Christine Antorini, LIFE švietimo centro direktorė (Danija)

Kontekstas: Ar suteikti vaikams galimybę mokyti jaunesnius vaikus? Inovacijų politika švietimo sektoriuje vyriausybės ir verslo lygmeniu, geriausios praktikos.

15:45 – 16:30 LT EdTech sprendimai novatoriškam ugdymui

  • Monika Katkutė, „TeachLeadTech“ vadovė

Kontekstas: EdTech sprendimai nuotoliniam mokymuisi.

16:30- 16:45 Pertrauka
16:45 – 17:45 Lietuvos inovacijų politika švietimo sektoriuje (Diskusija)

Kontekstas: Kas yra inovatyvus švietimas? Ką mes galime pasimokyti iš  sėkmės istorijų Šiaurės – Baltijos regione? Kokia yra Lietuvos inovacijų švietime strategija? Šiuolaikinių technologijų įtaka vaiko asmenybei ir pažintiniams gebėjimams, iššūkiai ir galimybės. „EdTech“ sprendimai mokykloms (formalusis švietimas).

Dalyviai:
Vytautas Mitalas, Lietuvos Respublikos Seimo vicepirmininkas
Tomas Gulbinas, Vilniaus miesto vicemeras
Märt Aro, Nordic EdTech Forum (Estija)
Virgilijus Pupeikis, vaikų meninės studijos „Diemedis“ direktorius

Pranešėjai

Ainius Lasas

KONFERENCIJOS MODERATORIUS - Dr. Ainius Lašas.

Vadovauja KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultetui. Tiek jo profesinė veikla, tiek ir asmeniniai interesai artimai siejasi su švietimo sritimi. Ainius yra ir vienas iš EdTech Lietuva bendruomenės įkūrėjų, Mokykla Plius projekto inicijatorius ir dažnas viešų diskusijų švietimo tematika dalyvis.

Casper Rongsted

„TEDx“ pranešėjas ir Šiaurietiško švietimo būdo pritaikymo mokyklose ekspertas (Danija)

Anders Peter Nielsen

„TEDx“ pranešėjas ir Šiaurietiško švietimo būdo pritaikymo mokyklose ekspertas (Danija)

Prof. Jari Lavonen

Helsinkio universitetas

Ana Perona-Fjeldstad

Europos Wergeland centro vykdančioji direktorė (Norvegija)

Birgit Lao

Birgit Lao

Estijos Švietimo ir mokslo ministerijos bei Užsienio reikalų ministerijos švietimo diplomatė

Gunda Tire

Estijos koordinatorė EBPO Tarptautinio studentų vertinimo programai (PISA)

Prof. Kirsti Lonka

 Helsinkio universiteto edukacinės psichologijos profesorė

Prof. Arūnas Poviliūnas

Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto dekanas

Prof. Lina Kaminskienė

Vytauto Didžiojo Universiteto Švietimo akademijos kanclerė

Prof. Sanna Järvelä

Mokymosi ir švietimo technologijų tyrimų skyriaus (LET) vadovė ir LeaF tyrimų infrastruktūros direktorė Oulu universitete (Suomija)

Christine Antorini

LIFE švietimo centro direktorė (Danija)

Monika Katkutė

„TeachLeadTech“ vadovė

Åsa Fahlén

Švedijos nacionalinės mokytojų sąjungos pirmininkė

Jarmo Viteli

Prof. Jarmo Viteli, akademikas, tyrėjas, Tamperės universiteto profesorius ir „Hypermedia Lab“ direktorius (Suomija)

Elaine Munthe

Prof. Elaine Munthe

Stavangerio universiteto Švietimo žinių centro direktorė (Norvegija)

John Krejsler

John Benedicto Krejsler

Danijos švietimo mokykla (DPU) Orhuso universitetas

Registracija

Duomenys bus naudojami tik informaciniais tikslais apie projektą ”NordEd” ir jo renginius.

* indicates required

Apie projektą

#NordEd – kurkime geresnį švietimą kartu

NordEd projekto tikslas – sustiprinti Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimą švietimo srityje, palengvinant politikos formuotojų ir platesnės visuomenės diskusijas aktualiomis švietimo temomis, pateikiant geriausią Šiaurės ir Baltijos regiono švietimo patirtį, skatinti novatoriškų švietimo iniciatyvų plėtrą Lietuvoje ir Šiaurės šalyse, o taip pat informuoti Lietuvos visuomenę apie naujausias Šiaurės šalių švietimo tendencijas ir sprendimus, geriausias praktikas, aptarti tiesas ir mitus apie Šiaurietiškąjį švietimo modelį. NordEd siekia suartinti Šiaurės ir Baltijos šalių regioną, padaryti jį stipresnį ir konkurencingesnį – švietimas, mokslas ir novatoriškos technologijos bus svarbios užtikrinant tvarų ekonomikos augimą.

NordEd projekte numatytos dvi konferencijos, strateginio valdymo seminaras politikos formuotojams švietimo srityje bei žiniasklaidos kampanija apie Šiaurės šalių gerąsias švietimo praktikas. Suplanuotos veiklos leis  pagilinti Šiaurės ir Baltijos šalių švietimo žinias tokiomis temomis, kaip kokybiškas švietimas, mokytojų rengimo bei motyvavimo sistemos, mokymasis visą gyvenimą, psichosocialinė aplinka mokyklose, profesinis mokymas ir kt.

Pirmojoje NordEd konferencijoje 2021 m. gegužės 3–6 d. daugiausia dėmesio bus skiriama aptariant Šiaurės šalių švietimo modelį, mokytojo profesijos ir inovacijų švietimo sektoriuje klausimus. Šis renginys suteiks galimybes diskusijoms tarp akademinės bendruomenės, politikų, švietimo lyderių, paskatins keitimąsi gerąja patirtimi, naujų partnerysčių ir tolesnio bendradarbiavimo idėjų plėtrą. Antroji NordEd konferencija kartu su seminaru planuojami 2021 m. rudenį.

Projektas palengvins politikos formuotojus priimti geresnius sprendimus kuriant ilgalaikę švietimo strategiją Lietuvoje ir visame Šiaurės ir Baltijos regione, o kartu pagerins viso švietimo sektoriaus valdymą ir suteiks jauniems žmonėms galimybę pareikšti savo nuomonę ir pasiūlymus dėl būsimo švietimo.

NordEd iniciatyvą remia Šiaurės ministrų taryba, įgyvendina Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje kartu su Suomijos, Danijos, Norvegijos ir Švedijos ambasadomis Lietuvoje bei Islandijos ambasada Suomijoje.

Daugiau informacijos apie projektą: NordEd – Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje (norden.lt)

Organizatoriai ir partneriai

Pagrindiniai projekto organizatoriai

Organizatoriai

Islandijos ambasada Suomijoje

Pagrindinis informacinis partneris

Partneriai

Projektą finansuoja Šiaurės ministrų taryba